„Rašyti širdimi“

Ar prisimenate, kada paskutinį kartą gavote ranka rašytą laišką… drėgną ir minkštą, išimtą iš sulytos pašto dėžutės?… Turbūt seniai… Tačiau visi, kurie kovo 11 dieną klausėsi Vilkaviškio kultūros centre vykusio muzikos mokyklos koncerto „Rašyti širdimi“, gavo daugybę laiškų. Juos, sukurtus G. Grigalevičiūtės, A. Vaščėgaitės ir renginio scenarijaus autorės R. Kurauskienės,  nešiojo šaunus paštininkas (D. Kalvaitis), o skaitė mokytojai, mokiniai, mokyklos direktorius. Paprastai ranka užrašome tai, kuo esame tikri, kas nekelia mums abejonių, tad ir kalbėjome apie pasididžiavimą, kad lietuviai esam, apie laisvę, džiaugsmus ir rūpesčius.     O muzikos kūriniai? Juk tai – irgi laiškai… iš praeities apie ateitį. Juk tądien scenoje pasirodė daugiau kaip šimtas mokinių, dainavo ir grojo ne tik seniai dirbantys mokytojai, bet ir tie, kurie mūsų gretas papildė tik šiemet.

   Jau kultūros centro  foje visus pasitiko R. Makūnas. Tą dieną buvo mokytojo gimtadienis, bet jis nelaukė dovanų, o pats dovanojo aplinkiniams savo  melodijas. Tuo metu  stilizuoto medžio šakose vis daugėjo baltų paukščių, ant kurių žmonės rašė gražiausius lietuviškus žodžius: Mama, Šeima, Tėvynė, Meilė…    Koncerto pradžioje V. Kernagio dainą atliko ir pati sau gitara akompanavo  Justė Kazakevičiūtė. Jaunučių choro (vad. V. Saldukaitienė, konc. D. Matulaitienė)  ir merginų choro (vad. D. Balčiūnienė, solistai Ignas, Gabija, Ieva, Kęstutis, Joris, Gintas) dainoms pritarė lengvosios muzikos grupė, kuriai muziką aranžavo vadovas A. Pečkaitis. Pianistai E. Kasparaitytė (mokyt. L. Kazakevičienė), F. Jasevičiūtė (mokyt. K. Beržanskienė) ir K. Kliučnikas (mokyt. K. Cibulskienė) turėjo galimybę prakalbinti puikųjį fortepijoną. Birbynininkas D. Klišys užbūrė visus skaidriu kaip krikštolas garsu, jam pritarė K. Cibulskienė, R. Kurauskienė, E. Kurauskaitė, V. Kyburys. Laišką-regtaimą rašomąja mašinėle spausdino D. Bindokaitė ir mokytojų akordeonistų kvintetas (vad. R. Gavelienė). Ir liaudiškai, ir neofolkloriškai (pritariant Joriui ir Dovilei), skambėjo folklorinio ansamblio (vad. R. Kurauskienė) kūriniai. Kad didžiosios kanklininkės neliks be pamainos, įrodė ir mažųjų kanklininkių bei Pauliaus ir Tomo ansamblis (vad. D. Venienė). Močiutės surinkta liepžiedžių arbata kvepiančias melodijas vinguriavo akordeonų orkestras (vad. L. Bindokienė). Birbynių ansamblis (vad. S. Gavelis, konc. S. Bazevičienė) kaip visada pasirodė vyriškai ir solidžiai. Niekas ir neįtartų, kad liaudiškos muzikos kapela (vad. A. Lekešys) gyvuoja tik pirmus metus. Po paskutinių smuikininkų ansamblio (vad. G. Andriulionis) akordų į sceną susirinko visi koncerto dalyviai. Solistų Arūno, Luko, Monikos ir Eimantės užvestas bei direktoriaus A. Pečkaičio diriguojamas G. Paškevičiaus „Mano kraštas“ skambėjo nuoširdžiai ir darniai – kaip paskutinės širdies laiškų visiems ir Lietuvai eilutės.    Belieka padėkoti kultūros centro darbuotojams: I. Bunikienei už scenografiją, G. Turoniui už įgarsinimą, R. Vaškeliui už apšvietimą. Visiems muzikantams smagu pasirodyti scenoje, kai  prieš kiekvieną kūrinį viskas kruopščiai „sustyguojama“. Ačiū V. Kyburiui,  I. Skinkytei, L. Rekevičienei, A. Aleksienei, R. Lakickienei, R. Jakimavičiui, R. Vyšniauskui ir kitiems scenoje ir už jos ribų dirbusiems.