[flagallery gid=147]

O maža širdutė plaka taip greitai, greitai,
O maža širdutė džiaugiasi taip stipriai,
O mažytė laimė po truputį vis auga, ir auga,
Maži, rašaluoti, spalvoti pirštukai – lyg oranžiniai sniegenų pilvukai,
Ir vėjas plaukuose, cukraus vata aplipę blakstienos,
Ir gyventi tik ten, kur nebūna šalta, kur tamsa – tai šėlsmas,
Kur liūdesys…Liūdesio ten nėra ir nebus…
O maža širdutė plaka taip greitai, greitai – cit, širdie, nurimk!
Nes tu, širdie, esi maža, bet labai labai labai drąsi!

Saulėtą birželio vakarą į Vilkaviškio muzikos mokyklos salę susirinko šventiškai nusiteikę Kybartų filialo mažosios pianistės: Viltė, Gabrielė, Austėja, Emilija, Greta, Deimantė, Gabija ir Ieva. Mergaitės klausytojams dovanojo šilčiausius garsų pasakojimus. Klausytojus džiugino buvusi mokyklos mokinė, pianistė Virginija, gitaristas Modestas (mokytojas S. Bušma), saksofonininkas Teodoras (mokytojas S. Mickevičius) ir smuikininkė Milda (mokytoja M. Garmutė). Kiekvienas atlikėjas privalo iššifruoti ir perduoti savo klausytojams kompozitoriaus siunčiamą žinutę. Niekas nesugeba to padaryti įtaigiau, nei mažas, pradedantysis dar tik besiformuojantis atlikėjas, nes jis atviras ir tikras.