„Mes – tai muzika“

„Vakar ir visados
virš žydinčios gluosnio lazdos
virš upių ir pievų spalvos,
virš medžių, sodybų, kalbos…
Virš kelio, kur guli akmuo,
virš sugrįžimo namo
vakar ir visados…
vakar ir visados…
Virš visko, kas buvo ir bus,
kas žemėj supūdo lapus –
vakar ir visados
virš žydinčios gluosnio lazdos…
                                                                                    (Marcelijus Martinaitis)

Ar yra kas nors, labiau jungiančio „vakar ir visados“, nei šeima?“- sakė Lazdijų meno mokyklos mokytoja Dangirutė, pradėdama šeimyninių ansamblių festivalį – varžytuves „Mes – tai muzika“. Tokio pobūdžio renginiai abejingų nepalieka, nes tą vakarą į Seirijų kultūros centro sceną kilo broliukai ir sesutės, tėvai ir vaikai, pusbroliai ir pusseserės, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be muzikos. Buvo matyti, kad vienose šeimose mėgstamos estradinės dainos, kitose dainuojamoji poezija ar džiazas, trečioms prie širdies – liaudies muzika. Publika šiltai sutiko ir vietinius, ir tuos, kurie atvyko iš toliau – iš Lazdijų, Alytaus, Visagino ir Vilkaviškio. Pasirodymais džiugino ir komisijos nariai, turėję išrinkti šauniausius muzikantus. Vilkaviškio muzikos mokyklos mokiniai akordeonininkai Lukas ir Laurynas Rainiai (mokyt. Jūratė Stankevičienė) gavo apdovanojimą už nuoširdžiausią pasirodymą, Vaida ir Tomas Galinaičiai (mokyt. Lina Kazakevičienė) skambino fortepijonu ir pelnė muzikaliausių vardą, o Eimantė Kurauskaitė su mama Raimonda Kurauskiene, grojusios kanklėmis, smuiku ir dainavusios, laimėjo pirmąją vietą.
Organizatoriai, Lazdijų meno mokyklos pedagogai, džiaugėsi, kad šis renginys sulaukė didelio būrio rėmėjų. Visiems dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, o nugalėtojų prizą įsteigė baldų įmonė. Nešdami dailų žurnalinį stalelį į autobusą, Seirijų vyrai juokavo: „Reikėjo prieš pasirodant galvoti, ar verta laimėti tokį prizą, kurio nepajėgiate panešti“. Verta, verta ir džiugu, kad vilkaviškiečių šeimynėlėms pavyko taip šauniai sušukti „Mes-tai muzika“.