Kelionė į Italiją

Asociacija Italija-Lietuva, esanti Romoje, bendradarbiaudama su italų ir lietuvių kultūros centru Vilniuje (prezidentė žurnalistė prie Šv. Sosto Laima Pangonytė (ir mūsų kelionės vadovė)), taip pat Urbanos miesto savivaldybė, priklausanti Paduvos regionui, į koncertinę kelionę atvykti į Italiją šių metų balandžio 3-12 dienomis pakvietė tris mūsų miesto kolektyvus. Tai Vilkaviškio muzikos mokyklos choras (vad. D. Balčiūnienė), kanklių ansamblis ,,Sadutė“ (vad. D. Venienė)  ir kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas ,,Lelija“ (vad. I. Šunokienė).        Kelionės metu nuvažiavome beveik 6500 km. Kelionė gana plati ir įdomi-aplankėme net šešias valstybes.       Austrijos sostinė Viena – vienas įspūdingiausių miestų. Čia kiekvienas pastatas – istorinė vertybė, o Šv. Stepono katedra lyg nužengusi iš architektūros vadovėlių. Smagu  buvo sutikti vilkaviškietę Simoną.       San Marino miestas yra San Marino valstybės sostinė. Pati valstybė apsupta Italijos, netoli Adrijos jūros. Nuo miesto kalno atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos. Miesto įžymybės – tai trys sargybos bokštai, rotušė, kapucinų bažnyčia, Šv. Pranciškaus katedra.      Kapri sala – tai rojaus kampelis. Ją sudaro du miestai – Kapris ir Anakapris, kurie išsidėstę ant kalnų. Sala lankoma turistų dėl gamtos grožio ir uolose esančių grotų. Gaila, kad Kapryje mus lydėjo lietus, atėmęs dalį stebėjimo džiaugsmo.     Šv. Velykų mišios Vatikane – pats ryškiausias prisiminimas.  Leidimais buvo pasirūpinta per ambasadą prie Šv. Sosto. Tai jaudulys, tvyrantis jausmas, kad čia esi vienintelį kartą gyvenime, susitaikymas, atgaila, atgimimas. Buvom pakylėtos. O tautiniai rūbai, kuriais vilkėjo mergaitės, pakėlė į  aukštumas – jos buvo pastebimos visur, fotografuojamos ir giriamos. Viena mergaitė sakė : ,,Nuo  šiol šiuos rūbus aš dievinu“. O kur dar Romos Koliziejus, Trevi fontanai, Panteonas, Navotos aikštė. Prie Tirėnų jūros važiavome švęsti Velykų. Bangos – didžiulės, buvome aptaškytos jų purslais.       Naktinės Florencijos grožis pakerėjo visus.       San Salvaro miestelyje įsikūrėme buvusiame vienuolyne. Čia nereikia ieškoti kelių žvaigždučių viešbučio patogumų. Pajuntame dvasią, supusią čia gyvenusius vienuolius.  Šv. Velykų antrą dieną rengiama miestelio šventė: vyksta įvairios varžybos, parodos, mugės (dalyvavo ir mūsų mergaitės), o pavakary – koncertas ,,Margutis“. Šiai kultūrinei misijai, supažindinančiai italų visuomenę su Lietuvos kultūriniu gyvenimu, vykome kartu su dar trimis kolektyvais iš Jonavos ir Varėnos.  Buvome palydėti plojimų ir pagyrimo žodžių.    Kelias namo vedė per Veneciją. Kas gi negirdėjo apie šį miestą ant vandens?  Šv. Morkaus aikštė, senamiestis, suvenyrų turgus. Ir labai daug žmonių.    Kelionė per Čekiją  būtų monotoniška, jei ne kalnai. Kas metras vis naujas paveikslas, naujas vaizdas, –  vis įdomesnis, ir gražesnis. Nieko nėra gražiau už tai, ką sukūrė gamta.    Smagu, kad iš kelionės grįžome visos sveikos, pilnos įspūdžių ir noro dar ten sugrįžti. Dėkojame Tėveliams, išleidusiems vaikus savo lėšomis į kelionę-koncertą, taip pat tarybos nariui G. Plečkaičiui už asmeninę paramą. Kelionė buvo nelengva, nes daug naktų autobuse, bet nė karto negirdėjome nusiskundimų ar nepasitenkinimo aimanų. Bet tik taip ir išmokstama atsakingumo ir savarankiškumo.

                              Mokytojos, lydėjusios kelionėje, – D. Balčiūnienė ir D. Venienė.